0
Article ? AI-assigned paper type based on the abstract. Classification may not be perfect — flag errors using the feedback button. Tier 2 ? Original research — experimental, observational, or case-control study. Direct primary evidence. Sign in to save

Microplastic/Nanoplastic Particles and their Accumulation in the Human Body or Mammalian Model Organisms and Effect on Health

Lithuanian University of Health Sciences 2026
Lasse Eirik Peters

Summary

This review of 37 studies found that tiny plastic particles—especially the smallest ones, called nanoplastics—can get into our bodies through food, air, and even skin, and have been detected in blood, lungs, liver, and brain tissue. Once inside, these particles seem to trigger inflammation, cell damage, and disrupted metabolism, though scientists haven't yet proven they directly cause disease in humans. The bottom line: while we don't have to panic, this is a strong signal that long-term plastic exposure deserves serious attention and more research, since it may pose real risks to our health over time.

Mikro- ir nanoplastikai (MNP) tapo plačiai paplitusiais aplinkos teršalais, kurių svarba žmonių sveikatai didėja. Šios literatūros apžvalgos tikslas buvo išanalizuoti naujausius mokslinius įrodymus apie MNP kaupimąsi širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemose, taip pat apie jų galimą toksinį poveikį žmonėms ir žinduolių modeliniams organizmams. Apžvalgos tikslas buvo vadovautis PRISMA gairėmis ir naudoti „PubMed“ kaip pagrindinę duomenų bazę. Moksliniai straipsniai, paskelbti 2020–2026 m., buvo atrinkti pagal iš anksto nustatytus įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus, todėl į galutinę analizę buvo įtraukti 37 tyrimai. Įrodymai rodo, kad MNP į organizmą patenka daugiausia nurijus ir įkvėpus, o antrinis patekimo per odą kelias yra perėjimas. Mažesnės dalelės, ypač nanoplastikai, pasižymi didesniu biologiniu prieinamumu ir gebėjimu kirsti biologinius barjerus, įskaitant hematoencefalinį barjerą. MNP buvo aptiktos kraujyje, plaučių audinyje, kraujagyslių struktūrose, kepenyse ir smegenų audinyje, o tai rodo sisteminį pasiskirstymą ir kaupimąsi. Praneštas biologinis poveikis apima oksidacinį stresą, uždegimą, imuninės sistemos sutrikimus, mitochondrijų disfunkciją, fibrozę ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Nors tiesioginiai priežastiniai ryšiai žmonėms vis dar nepakankamai nustatyti, dabartiniai duomenys rodo, kad lėtinis MNP poveikis gali kelti didelę ilgalaikę riziką sveikatai, todėl reikia skubiai atlikti tolesnius tyrimus ir standartizuotas metodikas.

Share this paper